1. Pačios priemonės tikslumas ir kokybė:
Slėgio jutiklis: Slėgio jutiklis yra pagrindinė elektroninio sfigmomanometro sudedamoji dalis, o jo tikslumas ir stabilumas yra labai svarbūs matavimo rezultatams. Jei slėgio jutiklyje yra klaida arba poslinkis, tai gali lemti netikslius kalibravimo rezultatus. Aukštos kokybės slėgio jutikliai paprastai pasižymi geresniu tikslumu ir stabilumu bei gali pateikti patikimesnius matavimo duomenis.
Grandinė ir algoritmas: elektroninio sfigmomanometro grandinės konstrukcija ir algoritmas taip pat turės įtakos matavimo rezultatams. Pažangios grandinės ir algoritmai gali tiksliau apdoroti ir analizuoti jutiklio surinktus signalus, taip pagerindami matavimo tikslumą. Kai kurie sfigmomanometrai gali naudoti sudėtingesnius algoritmus, kad pašalintų trukdžius, kompensuotų klaidas ir pan., kad būtų galima pateikti tikslesnes kraujospūdžio vertes.
Gamybos procesas ir kokybės kontrolė: gamybos proceso kokybė yra tiesiogiai susijusi su sfigmomanometro kokybe ir veikimu. Puiki gamybos technologija gali užtikrinti kiekvieno komponento tikslumą ir patikimumą bei sumažinti netikslius matavimus, atsirandančius dėl gamybos proceso klaidų. Be to, griežta kokybės kontrolės sistema gali visapusiškai išbandyti ir sukalibruoti sfigmomanometrą, siekiant užtikrinti, kad kiekvienas išsiųstas sfigmomanometras atitiktų tam tikrus standartus.
2. Kalibravimo metodas ir aplinka:
Kalibravimo įranga: Naudojamos kalibravimo įrangos tikslumas ir tikslumas turės tiesioginės įtakos kalibravimo rezultatams. Pavyzdžiui, jei naudojamas standartinis gyvsidabrio stulpelio sfigmomanometras yra netikslus, juo pagrįstas kalibravimas taip pat bus šališkas. Todėl, norint užtikrinti jos tikslumą, kalibravimo įrangą reikia atsekti ir reguliariai kalibruoti.
Kalibravimo aplinka: tokie veiksniai kaip temperatūra, drėgmė ir oro slėgis kalibravimo aplinkoje gali turėti įtakos sfigmomanometro matavimo rezultatams. Ideali kalibravimo aplinka turi palaikyti stabilią temperatūrą (paprastai tarp 18 laipsnių -25 laipsnių), vidutinę drėgmę ir normalų oro slėgį. Be to, kalibravimo aplinka turėtų vengti stiprių elektromagnetinio lauko trukdžių, kad nebūtų pakenkta normaliam sfigmomanometro veikimui.
Operatorius: Operatoriaus įgūdžiai ir patirtis taip pat turės įtakos kalibravimo rezultatams. Operatorius turi būti susipažinęs su sfigmomanometro veikimo būdu ir kalibravimo procesu bei mokėti teisingai išmatuoti ir reguliuoti. Be to, tokie veiksniai kaip operatoriaus darbo technika ir skaitymo tikslumas taip pat gali sukelti kalibravimo rezultatų klaidas. Todėl kalibravimo darbus turėtų atlikti profesionaliai apmokytas personalas.
3. Manžetė ir oro pagalvė:
Manžetės dydis: Manžetės dydis turi atitikti matuojamo asmens žasto perimetrą. Jei manžetė per siaura, kraujospūdžio matavimo vertė bus per didelė; jei manžetė per plati, kraujospūdžio matavimo vertė gali būti per maža. Todėl kalibruojant ir matuojant reikia parinkti tinkamo dydžio manžetę pagal tiriamojo žasto apimtį.
Baliono kokybė: Baliono kokybė ir veikimas taip pat turės įtakos kraujospūdžio matavimo tikslumui. Balionas turi turėti gerą elastingumą ir sandarinimo savybes bei gali tolygiai suspausti žasto kraujagysles. Jei balionas turi problemų, tokių kaip nuotėkis ir senėjimas, gali būti netikslus kraujospūdžio matavimas. Be to, matavimo rezultatams įtakos turės ir baliono padėtis bei tvirtinimo būdas. Būtina užtikrinti, kad baliono centras būtų virš žasto arterijos ir būtų tvirtai pritvirtintas, kad matavimo metu nejudėtų.
4 Dalyko veiksniai:
Kūno laikysena: tiriamojo kūno padėtis turės įtakos kraujospūdžio matavimo rezultatams. Matuojant kraujospūdį tiriamasis turi išlaikyti taisyklingą sėdėjimo ar gulėjimo padėtį, tiesi nugara, atpalaidavusias rankas ir tame pačiame lygyje su širdimi. Jei tiriamojo kūno padėtis yra neteisinga, pvz., pasilenkęs, susikūprinęs ir nusvirusios rankos, kraujospūdžio matavimo vertė gali būti aukšta arba žema.
Pratimai ir emocijos: prieš matuodamas kraujospūdį tiriamasis turėtų vengti didelių pratimų ir emocinio susijaudinimo, nes šie veiksniai gali laikinai padidinti kraujospūdį ir turėti įtakos matavimo rezultatų tikslumui. Prieš matuojant kraujospūdį, tiriamajam rekomenduojama pailsėti 10-15 min., kad nuramintumėte kūną ir emocijas.
Fiziologinė būsena: tiriamojo fiziologinė būsena taip pat gali turėti įtakos kraujospūdžio matavimo rezultatams. Pavyzdžiui, tiriamojo kraujospūdis gali keistis pavalgius, išgėrus, rūkant ir pan. Be to, tiriamojo amžius, lytis, svoris, ūgis, širdies susitraukimų dažnis ir kiti veiksniai taip pat gali turėti tam tikrą ryšį su kraujospūdžiu. Todėl kalibruojant ir matuojant tiriamojo fiziologinė būklė turi būti kuo stabilesnė ir atsižvelgti į šių veiksnių įtaką kraujospūdžio matavimo rezultatams.
Kiti veiksniai:
Baterijos galia: elektroniniai kraujospūdžio matuokliai paprastai maitinami baterijomis. Jei akumuliatoriaus energijos nepakanka, kraujospūdžio matuoklis gali veikti nestabiliai ir turėti įtakos matavimo rezultatų tikslumui. Todėl prieš kalibruodami ir matuodami įsitikinkite, kad kraujospūdžio matuoklio baterijos įkrovos pakanka.
Naudojimo ir priežiūros dažnumas: elektroninio kraujospūdžio matuoklio naudojimo ir priežiūros dažnumas taip pat turės įtakos jo veikimui ir tikslumui. Jei kraujospūdžio matuoklis nenaudojamas ilgą laiką arba naudojamas netinkamai, tai gali sukelti komponentų senėjimą ir sugadinimą bei kitų problemų, turinčių įtakos matavimo rezultatams. Todėl rekomenduojama reguliariai prižiūrėti ir prižiūrėti kraujospūdžio matuoklį, pvz., valyti ir kalibruoti, ir teisingai naudoti kraujospūdžio matuoklį pagal naudojimo instrukcijos reikalavimus.
Išoriniai trukdžiai: naudojimo metu elektroninis kraujospūdžio matuoklis gali būti veikiamas išorinių trikdžių, tokių kaip elektromagnetiniai trukdžiai, vibracijos trukdžiai ir pan. Dėl šių trukdžių kraujospūdžio matuoklio matavimo rezultatai gali nukrypti. Todėl naudodamiesi kraujospūdžio matuokliu stenkitės nestatyti jo šalia didelės elektros įrangos, stipraus elektromagnetinio lauko šaltinių ar vibracijos šaltinių.
