I. Kalibravimas ir lyginamieji bandymai
1. Reguliarus kalibravimas
Elektroninius termometrus rekomenduojama kalibruoti kas 6 mėnesius. Tai galima padaryti palyginus jį su gyvsidabrio termometru (įsitikinkite, kad gyvsidabrio stulpelis nepažeistas) arba išbandant jį su 40 laipsnių šiltu vandeniu. Jei klaida viršija 0,3 laipsnio, susisiekite su po-pardavimo tarnyba dėl remonto.
2. Keli matavimai ir vidurkinimas
Atlikite 3–5 matavimus iš eilės toje pačioje aplinkoje ir tomis pačiomis sąlygomis ir naudokite vidutinę vertę kaip pamatinę vertę, kad sumažintumėte atsitiktines klaidas. Pavyzdžiui, lyginant elektroninį termometrą su gyvsidabrio termometru, kelių matavimų rezultatai turėtų būti artimi (temperatūros skirtumas yra mažesnis arba lygus 0,1 laipsnio).
II. Įrangos būsenos tikrinimas
1. Gyvsidabrio termometras
Stebėkite, ar gyvsidabrio stulpelis nepažeistas, o skalė aiški, venkite rodmenų nukrypimų dėl susidėvėjimo ar šviesos lūžio.
Prieš naudodami, pakratykite jį žemesnėje nei 35 laipsnių temperatūroje, kad įsitikintumėte, jog prieš matavimą jis yra pradinėje būsenoje.
2. Elektroninis/infraraudonųjų spindulių termometras
Patikrinkite, ar zondas yra švarus, kad dulkės ar odos šiukšlės nepaveiktų infraraudonųjų spindulių jutimo.
Įsitikinkite, kad akumuliatoriaus energijos pakanka; pašildykite akumuliatoriaus skyrių žemoje{0}}temperatūroje.
III. Aplinka ir eksploatavimo procedūros
1. Aplinkos temperatūros kontrolė
Infraraudonųjų spindulių termometrai turi būti naudojami 10–40 laipsnių temperatūroje, vengiant tiesioginių saulės spindulių ar oro kondicionavimo angų trikdžių. Jei matuojamas asmuo atvyko iš lauko, jam reikia palaukti 15 minučių, kad prisitaikytų prie aplinkos.
2. Teisingas veikimas
Kaktos termometras: zondą laikykite 1–5 cm atstumu nuo kaktos, vengdami kontakto su oda.
Ausies termometras: ištiesinkite ausies kanalą ir švelniai įkiškite zondą.
Gyvsidabrio termometras: norėdami išmatuoti pažastis, tvirtai laikykite jį 5–10 minučių ir perskaitykite skalę matydami lygiagrečią skysčio kolonėlę.
IV. Skirtingų termometrų tikslumo skirtumai
Gyvsidabrio termometras: didžiausias tikslumas, tačiau yra gyvsidabrio nutekėjimo rizika, o matavimas trunka ilgiau.
Elektroninis termometras: geresnis stabilumas, o temperatūros skirtumas su gyvsidabrio termometru paprastai yra mažesnis arba lygus 0,1 laipsnio. Infraraudonųjų spindulių termometras: labai jautrus aplinkos veiksniams; kaktos termometrai paprastai rodo aukštesnius rodmenis, o ausų termometrai yra arčiau kūno temperatūros.
V. Neįprastų situacijų valdymas
Nuolatiniai nenormalūs rodmenys: jei keli matavimai rodo reikšmingus svyravimus (pvz., temperatūros skirtumas > 1 laipsnis), rekomenduojama patikrinti rodmenis tradiciniu termometru arba kreiptis į gydytoją.
Sugedęs gyvsidabrio termometras: Nedelsdami atidarykite langus, kad būtų galima vėdinti, surinkite gyvsidabrį vatos tamponu ir sandariai uždarykite indą utilizuoti, kad išvengtumėte apsinuodijimo gyvsidabriu.
